rodiklisDUKIeškotiNarių sąrašasVartotojų grupėsRegistruotisPrisijungti

Share | 
 

 Konkūro maniežas

Go down 
Pereiti prie : Previous  1, 2, 3
AutoriusPranešimas
Paulla.
Administratorė
avatar

Pranešimų skaičius : 516
Join date : 2011-06-22
Age : 20

RašytiTemos pavadinimas: Konkūro maniežas   Kv. 01 05, 2012 7:22 am

First topic message reminder :

Jaukus, visad tvarkingas ir visų lygių konkūro treniruotėms paruoštas Satino konkūro maniežas. Jūsų patogumui yra keli budintys žmonės, kurie padės jums pasistatyti kliūtis.





Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą

AutoriusPranešimas
Gint.
Lankytojas
avatar

Pranešimų skaičius : 331
Join date : 2011-06-24
Miestas : Vilnius.

RašytiTemos pavadinimas: Re: Konkūro maniežas   Št. 12 22, 2012 5:01 pm

Ateinam į konkūro maniežą su Quidam's. Senokai čia bebuvom, tai reikia apsižvalgyt, patikrint, ar viskas vietoj.. :D Sustojam prie sienelės. Nuimu poponą, išleidžiu kilpas ir per skylę paveržus pavaržą, užsirioglinu. Susirenku pavadukus, pradedam žingsniuoti. Apeinam porą ratų, pralankstom kaklą, padarom lenkimų, daug įvairių pratimų. Po penkių minučių vėl sustojam prie bortelio, nusiimu striukę ir užmetu ją netoli popono. Grįžtam į maniežą ir iškart pradedam risčiuoti. Duodu žirgui gan laisvą pavadį, kilnojuosi. Apibėgus porą ratų palei sienelę, pasisukiojam tarp kliūčių, susukam nemažai voltų. Nežinau, kieno čia padarinys - ar šiaip gero nusiteikimo, ar dėl to, kad uždėjau meksikietišką kapsulę, tačiau žirgas labai gerai atsako ir į rankų, ir į kojų komandas. Taip gerai, kad net keista. :D Artėjant mūsų draugystės "jubiliejui" (po poros mėnesių sueis metai, kaip bendraujam) visai neprošal būtų sušokti kokiam mažam konkūriuke, tad porą kartų prabėgam kavaletes ir paimam mažulyčius, apšilimui skirtus kryžiukus. Kadangi jau seniai sėdėjau konkūriniam balne ir tuolabiau - šokau, pirmus kartus šiektiek prarandu pusiausvyrą, tačiau greit susiimu ir susitvarkau. Pasikeliam zovadą. Neleidžiu eržilui įsišėlti, laikau kontaktą ir po truputį sugrupuoju jį, gražiai, energingai apzovaduojam porą ratų. Paklaidžiojam tarp kliūčių, pasikeičiam kryptį, o kartu - ir koją. Dar pazovaduojam į kitą pusę, tuomet pereinam į risčią ir vėl pašokinėjam per kryžiukus. Šiandien manieže sustatytos kliūtys visai nedidelės, galima sakyt net juokingos - kaip tik mums. Pradžiai iš risčios paimam nedideles lygiagretes, statmenėles ir šiaip, prasišokinėjam plius minus iki metro. Šiektiek sušylam, o praėjus maždaug penkiolikai minučių, stabdau žirgą į risčią. Susinormalizavus bėrio kvėpavimui, pervedu jį į žingsnį, paploju per kaklą ir laisvu žingsneliu pasivaikštom. Po poros minučių užsidedam poponą ant nugaros, ir dar kelias minutes pavaikštom. Galiausiai sustabdau eržilą, susegu popono sagtis, pati užsimetu ir užsisegu striukę, šiaip ne taip atsidarom maniežo duris ir išeinam į tamsą ieškot namų.
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
Chanzy
Administratorė
avatar

Pranešimų skaičius : 337
Join date : 2011-07-04

RašytiTemos pavadinimas: Re: Konkūro maniežas   Sk. 12 30, 2012 8:26 pm

Atkulniuojam į maniežiuką su Perseval - o kuo gi daugiau. Tarpdury susitinkam tingų prižiūrėtoją, kuris, rodos, tikėjos šiandien pasiplauti anksčiau.
- Oh, sveiki, kokių kliūčių šiandien reikės?- graudžiai jis paklausia, sukdamas atgal.
- Ką jau čia, pati susikilosiu, nedidelė bėda - pačios kaltos, kad naktibaldos, jūsų tikrai nebelaikysim,- nusijuokiu.
Šis net nušvinta, ir, pasitikslindamas, ar tikrai girdi ką girdi, ar aš neapsigalvojau, o galiausiai linkėdamas geros treniruotės ir dar geresnių naujų metų, palieka mudvi vienas.
- O, ramybė,- kreipiuosi jau į žirgą, paleisdama jos pavaduką, užsukdama prie kaklo, kad nenutrauktų.
Išsiimu iš kišenės telefoną bei nedidukę, bet galingą kolonėlę ir įsijungdama muziką.
- Nemanau, kad kam trukdys, o man šiandien norisi ne vien tylios treniruotės.
Pasirenku ramesnę muziką, kad nemaišytų dirbti, tada truputį pagarsinu ir paveju Perseval pasilakstyti - o aš tuo tarpu imuosi kliūčių. Sužiūriu, kad maršrutukas čia palyginus geras, tik aukščių pabaigoje norėtųs didesnių. Taip pat pasigendu kavalečių, todėl atsitempiu jas ir išdėlioju. Tada sukeliu aukščius, kol paskutinė statmena tampa lygi 1,7 metro.
- Na, išbandysim šiandien, ką dar sugebam,- garsiai pamąstau.
Pasivijusi truputį elegantiškai dūkstančią mažulę, dar šiek tiek pabėgioju su ja, kad apšilčiau, ir tik tada stabdau.
- Na ką, dirbsim, groži, lašinukus mesim.
Ištraukiu kilpas, priveržiu pavaržą, tada nusimetu striukę ir šoku į balną. Tada vėl numetu pavaduką, ir leidžiu jai ramiai pasivaikščioti.
Apšylame, tada susirenku pavaduką ir keliuosi risčią. Iškart išmetu kilpas, nusišypsau pastebėjusi, kad dabar jau viskas gaunasi kaip norėčiau. Netgi susuku voltuką, tačiau po to vėl pasigaunu kilpas ir suku dar vieną, tada - serpantiną. Aprisčiuojame dar vieną ratuką, tada stabdau arkliuką, plodama per kaklą ir taip dėkodama už puikią pradžią.
Pailsime, tada vėl keliuosi risčią, sužaidžiu pavaduku. Perseval idealiai susirengia, ir net pačiai man keista, kaip idealiai viskas šiandien gaunas - lyg sviestu patepta, mudvi judame tobulais voltais ir serpantinais, netgi šiaip, įdomumui, prabėgama per įstrižainę.
- Nugi osom, ką galiu pasakyt, gal su Tavim kas iš manųjų dirbo? Viltė?- bet lyg ir nesigyrė... tad belieka džiaugtis, jog mudvi vėl tokia pat nuostabi komanda, kokia buvome kažkada.
Pasiilsime, tada iškart keliamės zovadą ir apsukame du ratus, po jų grįžtame į risčią ir perbėgame kavaletes, paimame kryžiuką. Po jo - vėl zovada, apsisukame ir vėl imame tą patį kryžiuką.
- Na, nepailsai?- patikrinu, leisdama dabar kiek ilgiau jai pasivaikščioti.
Vėl kylame į zovadą, ir dabar jau pradedam maršrutą. Statmenos, mūriukai, kryžiukai, lygiagretės, vėl šiek tiek statmenų ir netgi pati aukščiausioji, pastatyta tik dėl iššūkio - pranyksta LABAI žemai po mumis... Mano veide tiesiog žiba šypsena, o Perseval kaklas jau pasidabina prakaito karoliais. Kaip ir mano kakta.
Kai po truputį sustojame, tik tada suvokiu, kaip labai pavargau.
- Kokia Tu nuostabi, saule,- energingai ploju delnu per kaklą ir galiausiai visiškai apsikabinu.
Vis dar degdama tuo, kokia tobula mano meilė, nušoku žemėn, ir vos neatsisėdu - kojos visiškai nebelaiko. Tad prisėdusi ant sienelės (taip, apgailėtina) sutvarkau kapsulę, kilpas bei pavaržą, uždedu poponą ant šlapio žirgo, truputį pavedžioju šiaip ne taip, ir galiausiai nusprendžiu gabentis namo, kur galėsime pailsėti ir išsimaudyti. Na, bet svarbiausia - pailsėti. Tad mintyse atsiprašau prižiūrėtojo, kuriam ryt teks šiek tiek padirbėti atstatant pradinį maršrutą, ir, susirinkusi telefoną, išjudu namo.

_________________
Ir šimtmečių šviesos dar kvepia ugnim ---
Dabar aš tenoriu pasilikt su Tavim.
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
Viltė.
Lankytojas
avatar

Pranešimų skaičius : 266
Join date : 2011-07-04
Miestas : Kaunas

RašytiTemos pavadinimas: Re: Konkūro maniežas   Kv. 01 03, 2013 6:47 pm

Atsivedu Romanov'ą į maniežą. Žirgas karpo ausimis ir nerimsta. Uždariusi duris pasivedu prie sienelės ir prisiveržus balną ir išsitraukus kilpas užsėdu. Žirgas iškart pajuda pirmyn ir energingu žingsniu žengia į priekį. Paglostau jo šiltą kaklą ir švelniai prisiimu pavaduką.
Apėjusi du ratus, pradedu lankstyti galvytę, švelniu kontaktu ir blauzda vis paragindama jį aktyviau žengti. Žirgas atrodo kietas, tačiu jautrus. Nusiėmusi poponą ir adėjusi ant sienelės, pradedu risčiuoti. Pradžioj ramiau, švelniau, paskui aktyviau ir reikliau apšildau žirgą prieš tikrą darbą antroje risčioje. Jam pradėjus atminkštėti, pašvelninu ranką, retkarčiais pereidama į žingsnį ir patikrindama jo stabdžius. Žirgui apšilus mes pažingsniuojame ir kylame antrai risčiai.
Dabar jau aktyvindama ir reikalaudama jam save nešti ir dirbti tiek priekiu tiek galu, pati stengiuosi kuo mažiau spurdėti balne. Tačiau tai padaryti ne taip lengva, kaip paglaovoti. Dėdama visas pastangas įdėdu balnan ir nuleidus kulną kuo žemiau mėginu išsedėti. Tačiau užpakalis balne nelimpa, o koja tabaluoja kaip sulaužyta. Vėl imu kilnotis ir viskas daugmaž susitvarko. Užbaigusi antrąją risčia, numetus pavaduką apeinu tris ratus ir ryžui nespėjus visiškai aptingti pasiekliu zovada. Nenorėdama perkrauti jo darbu lengvai laikydama kontaktą su snukiu aš apzovaduoju kelis ratukus iš kairės kojus ir tiek sviduriu pasikeitus kojytę, tiek pat ir iš dešinės.
Baigus darbą užmetu poponą ant kiek sukaitusio savo Ramuko ir pažingsniuoju. Jam kiek atsikvėpus nušoku žemėn, susitvarkau kilpas, atveržiu balną ir išsivedu jį namo.
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
Miniracing.
Veterinarė.
avatar

Pranešimų skaičius : 613
Join date : 2011-06-25
Age : 21
Miestas : Kaunas

RašytiTemos pavadinimas: Re: Konkūro maniežas   Pen. 01 04, 2013 9:46 pm

Pagaliau mes čia! Atrodo lyg maniežas ir lauktų manęs su Dreameriu, tik bjauru tai, jog ir gundo mus, nes stovi aukščiausios kliūtys, iki kurių mum dabar dar labai toli. Nusileidžiu keletą kryžiukų, apvedu bėrutį ratuką ir sustabdau, numetu gūnią ant sienelės, prisiveržiu balną ir užsėdu. Pažingsniuojam ratuką ir pradedam jau darbą. Susirenku pavadžius ir nustumiu blauzda, Drymis kaip užburtas, tiesiog klauso vieno lazdelės mostelėjimo, kažkas čia per gerai, kad būtų tiesa, bet po apšilimo pradėjus risčiuoti, niekas nesikeičia. Bėgam ramiai, tiesias, kai jau pagaunu ritmą, suku į voltus, padarau porą serpetinų, paplatinu žirgą ir pasiaurinu, porą kartų pervedu, pasikeičiu kryptį, vėl panašiai sujoju. Parisčiuot gaunam apie 15-20min, tad po to ramiai apeinam jau ne vieną ratuką. Paduodu bėriui truputi daugiau pavadžio ir šis iškart kabinasi žemyn.
- Noup, berniuk šiandien kitas darbas, žinau, kad pripratai prie gero gyvenimo, bet teks apsieit. balute
Paploju eržilui per kaklą ir susirenku pavadžius, šis iškart pradeda raukytis, vaipytis, uodega tik maskatuoja, galiausiai išvis sustojo, nepagailėjau ir parodžiau kas čia valdžia, gerokai užkulniu nubaudžiau vyrą, ir šis suprato, kad neverta juokauti, jau seniai teko pyktis su Dream. Na, atgavus kvapą, tęsiam toliau. Ramiai įeinam į kenteriuką, nueinam tiesiai, palaikau žirgą rankoj, bet jaučiu, kad jau nedastumiu, tad daugiau blauzdos ir truputi laisvos rankos, kai šis jau nebevelka galo, vėl gražinu ranką ir sodinu, vis tik šiandien Catcher yra idealus berniukas, vis nenustoju jo girti, pasikeičiam koją ir į kitą pusę, dabar truputi daugiau lenkimo, o kai ištiesinu, išplatinu zovadėlę ir šis vėl einam žemyn, neleidžiu nusileist, išlaikau galvą vietoj, bet nusodinu ant užpakalio, dabar vyras bėga kaip tikras dresažininkas. Pagiriu iškart berniuką. Grįžti į balną ir prilaikau eržilą, užsivedu į kryžiuką, ramiai dalaikau, bet jau jaučiu kaip eržilas traukia, nors išsėdžiu ir išlaikau, vis tiek, per kliūtį jis šauna į priekį ir į viršų, juokas paėmė, svarbiausia neužsėdau ant snukio ir iškart paglosčiau. Grįžtu, užsivedu į kitą, iš naglesnio posūkio, bet Dreamiui nė motais kokia kliūtis, jos šoka dvigubai daugiau. Vėl pagyriau žirgą ir grįžau giliai į balną.
- Nori taip? Galim!
Paduodu pavadį, išlaikau tik kontaką, koja užvedu į lygiagrates, iš akies žiūrint, nemažiau 120cm. Dar palaikau blauzdoj žirgą, o šis net nelekia, tik atsiskaičiuoja tempus ir pats kuo puikiausiai pakyla, aš tik prilimpu prie jo kaklo ir kartu su juo tvarkingai nusileidžiu.
- Tu esi idealas, ne žirgas!
Glostydama sakau eržilui, įsėdus giliai į balną pervedu eržilą į risčią ir apjojus kelis ratukus sustabdau, atglostau jam visus šonus, atveržiu pavaržą, o pagriebus gūnią, užmetu ją ant nugaros. Atsivaikštom visiškai ir galiausiai traukiam namų link.

_________________


Two boys,
An old drunk,
And a fallen angel...
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
Sponsored content




RašytiTemos pavadinimas: Re: Konkūro maniežas   

Atgal į viršų Go down
 
Konkūro maniežas
Atgal į viršų 
Puslapis 33Pereiti prie : Previous  1, 2, 3

Permissions in this forum:Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume
 :: Konkūro treniruočių vietos-
Pereiti į: